- vienaklasis
- vienaklãsis, -ė adj., smob. (2) NdŽ; Ser 1. kas mokosi vienoje, toje pačioje klasėje, bendraklasis: Mudu vienaklãsiai DŽ. Kudirkos vienaklasis J. Jablonskis rado tenai jau rusenančią lietuvių tautinio atgimimo liepsnelę rš. 2. kurioje yra tik viena klasė (apie mokyklą): M. Valančiaus raginimu, nuo 1841 m. pradėta steigti vienaklases parapines mokyklas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.